Blogas

P2P paskolos ir sutelktinis finansavimas – nauja el. verslų rūšis

2016-05-03

Laida apie dvi naujas elektroninio verslo rūšis – P2P skolinimą (tarpusavio skolinimasis) ir sutelktinį finansavimą (minios finansavimas, crowd funding). Šis naujas el. verslo porūšis aktyviai skinasi kelią Lietuvoje. Veiklą mūsų rinkoje daugiau ar mažiau vysto jau devynios Lietuvos ir užsienio įmonės: SAVY, Finbee, Lenndy (paskolos NT projektams finansuoti), Paskolų klubas, OK.lt, Manu, Lendum, MINTOS (Latvijos įmonė su finansuotojais iš Latvijos, skolina Lietuvos gyventojams per Mogo platformą imantiems paskolas automobiliams įsigyti) bei Bondora (Estijos įmonė, pritraukianti investuotojus iš Lietuvos).
Pakalbėti apie šiuos naujus el. verslų tipus į laidą pakviečiau Finbee direktorių Laimoną Noreiką, ne tik vadovaujantį sėkmingam tarpusavio skolinimosi verslui, bet ir rašantį tinklaraštį P2P skolinimo tema.

Laidoje svečiui uždaviau šiuos ir kitus klausimus:

  • Kaip veikia P2P skolinimo (-si) sistema?
  • Kiek tokių sistemų dabar yra Lietuvoje?
  • Kiek iš jų skolina verslui ir kiek gyventojams?
  • Kiek jų dar gali atsirasti ir ar Lietuva ne per maža tokiam skaičiui platformų?
  • Kokiam tikslui daugiausiai skolinamasi?
  • Koks vidutinis palūkanų dydis klientui?
  • Kaip uždarbį pasidalina skolintojai ir platforma?
  • Klientas nurodo, kokių palūkanų norėtų. Kaip sistema apskaičiuoja, kokio lygio palūkanas taikyti?
  • Kuo tokio tipo skolinimasis patrauklus klientams?
  • Kodėl tokia investicijos forma patraukli investuotojams?
  • Jei klientas nemoka įmokų, kaip tai atsiliepia investuotojui?
  • Kurios skolinimo platformos turi saugos pagalves – fondus?
  • Kokio dydžio fondai ir kiek ilgam jų užteks?
  • Kokia dalis pasiskolinusiųjų paprastai negrąžina ir kokia vėluoja grąžinti?
  • Kada reikalaujama įkeisti turtą, o kada ne?
  • Kiek paprastai yra linkę investuoti investuotojai?
  • Kokie yra minimalūs ir maksimalūs indėliai į vieną paskolą?
  • Kas yra antrinė paskolų rinka ir kaip ji veikia?
  • Kritikuojate SAVY dėl nepakankamo rizikų valdymo. Ką darote kitaip, kad didesnė dalis išduotų paskolų būtų grąžinamos?
  • Ką manote apie agresyvią platformų retoriką bankų ir greitųjų kreditų įmonių atžvilgiu?
  • Kodėl “Paskolų klubas” pasirinko kitokį modelį ir kartais skolina patys?
  • Kodėl platformos skuba įsitraukti į oficialų tarpusavio skolinimosi paslaugų teikėjų sąrašą?
  • Jau įkurta ir asociacija. Ką ji veikia? Kokios buvimo joje naudos dalyviams?
  • Jūsų įmonės vertybė yra skaidrumas. Ar savo klientams skaidriai komunikuojant atsisakymo išduoti paskolą priežastis?
  • Ar jaučiama užsienio konkurentų veikla? Tiek tų, kurie taikosi į klientus iš Lietuvos, tiek tų, kurie kviečia lietuvius investuoti.
  • Kaip valstybė reguliuoja sutelktinio skolinimo įmonių veiklą? Ar yra spec. įstatyminiai aktai?

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>

Phone: +370 (650) 77378
Skype: vlasap