Aš, kaip internetinės erdvės ekspertas negaliu likti nuošalyje ir nepakomentuoti viso to sambrūzdžio dėl Wikileaks.
Keletas tarpusavyje nelabai susijusių įžvalgų:
1) Wikileaks sambrūzdis primena man D. Kedžio istoriją, o tiksliau Garliavos įvykius. T.y. tai kas vyksta yra akivaizdžiai neteisėta, bet tai atrodo teisinga daugumai. Teisingumas ir teisiškumas šiais atvejais nepersidengia. Nutikus tokioms situacijoms liaudis reaguoja.
2) Įvykio rezonanso mastą galime pastebėti žvingtelėdami, kad ir į BBC. Paprastai BBC stengiasi nuslėpti ir cenzūruoti tokią informaciją, bet Wikileaks atveju rezonansas buvo toks galingas, jog BBC nebegalėjo „nebepastebėti” šios istorijos. Na, o jei jau „pastebėjo”, tai stengiasi iš to susikrauti kapitalą. Dėl to atidarė, net atskirą skilti, skirtą Wikileaks. Drįstu daryti prielaidą, jog su tuo susijęs ir pastarųjų savaičių BBC tinklapio lankomumo augimas.
Žinoma, gali būti, kad Alexos statistika pasikoregavo dėl to, jog BBC puslapius pradėjo daugiau vartyti daugiau programuotojų, interneto specialistų, kurie dažniausiai ir įsidiegia savo kompiuteriuose Alexos įrankius, o masinės žiniasklaidos paprastai kasdien nelabai naudoja, ypač tarptautinės.
3) Pasaulio galingųjų saujelė, valdanti virš 90% populiariausios žiniasklaidos, iki šiol sugebėdavo sukontroliuoti, jog jokių akibrokštų ir nemalonių siurprizų nenutiktų. Masės turi ramiai dirbti ir vartoti, o ne skaityti apie visokius Wikileaksus. Deja, pastarieji įvykiai parodė, jog šalutinis interneto, kaip informacijos sklaidos priemonės, poveikis yra gan ženklus ir subruzdimas šiomis savaitėmis yra dar didesnis nei per 2008 m. Rusijos – Gruzijos karą (skaityti Rusijos – Vakarų informacinį karą).
Ar tai tendencija? Nežinau – pagyvensim pamatysim.