Žiniasklaidoje galime stebėti sujudimą dėl momentinių mokėjimų. Girdėjome apie Lietuvos banko susitarimą su telekomunikacijų operatoriais, skaitėme, jog „Tieto Lietuva” kuria savo sistemą. Visa tai yra susiję su ES nauju teisės aktu, kuris įteisins ir apibrėš momentinius mokėjimus, kurie visoje ES bus naujai reglamentuojami nuo 2018 metų.
Nesigilinusiems į šį klausimą, kyla daug neaiškumų – kuo tai nauja, kas yra tie momentiniai mokėjimai, kaip tai įtakos paprastus žmones ir verslą? Kokią naudą verslai galės išpešti?
Apie tai pasikalbėti ir pakviečiau į laidą Andrių Adamonį,”Tieto Lietuva” plėtros vadovą, kuris aktyviai dirba šioje srityje.
Visų webinarų įrašus rasite čia.
Laidoje Andriui uždaviau šiuos ir kitus klausimus:
- Kas tie momentiniai mokėjimai?
- Kuo skiriasi nuo Payseros ar Mister Tango momentinių mokėjimų, kuriuos jau dabar darom?
- Kokias galimybes atriša po metų įsigaliosianti momentinių mokėjimų direktyva?
- Kas galės būti operatoriumi?
- Ar kiekvienoje šalyje atskirai centriniai bankai reguliuos ar ES mastu siekiama sureguliuoti momentinius mokėjimus?
- Kokioms įmonėms gali būti patrauklūs momentiniai mokėjimai?
- Ar numatyti sumos apribojimai?
- Ar VMI seks pinigų judėjimą pas visus šimtą operatorių, kurie atsiras?
- Kokią momentinių mokėjimų sistem kuria Tieto?
- Kas bus klientai?
- Kiek dabar yra legalu įmonėms priimti mokėjimus į Revolut ar N26 sąskaitas?
- Kokiu būdu įmonės galės priimti pinigus iš daugybės skirtingų platformų?
- 2018 metais stebėsime dešimtys entuziastingų startų, o jau 2020 metais įsigijimus bei prarijimus?
- Kiek liks momentinių mokėjimų operatorių 2022 metais?
- Jie bus lokalūs kaip Lietuvos paštas ar tarptautiniai kaip PayPal?
